Skrydis – ekstazės forma, technikos revoliucijos padovanota žmogui. Bėgikas – ne lakūnas, jis niekada negali atitrūkti nuo savo kūno, jis priverstas be perstojo galvoti apie savo nuospaudas ir nuovargį; bėgdamas junta savo svorį, metus, labiau nei visada suvokia save ir savo gyvenimo laiką. Viskas pasikeičia, kai skrydžio galią žmogus patiki mašinai: nuo tada jo kūnas lieka nuošalėj ir atsiduoda nekūniškam, nematerialiam, grynajam skrydžiui , skrydžiui savyje, skrydžiui -ekstazei.
Keistas derinys: beasmenės technikos šaltis ir ekstazės ugnis.
