Turbūt daugeliui smalsu: Kas? Kaip?.Kur? Kodėl?... Pamėginsiu atskleisti jau kone vieša paslaptimi patapusios kelionės detales. Tiesa sakant, jau seniau ketinau pasiviešinti forme...Bet vis tam dingsties nesurasdavau… Negi rašysi, kad Pietų Afrikoje kone kiekviena diena skraidoma, kepina saulė, formuojasi kamuolinai debesys keletos kilometrų aukštyje...O tuo tarpu bičiuliai Lietuvoje vos iki parduotuvės ledu per balas nuslenka...Nesinori deguto į ugnį pilti...
Praėjęs skraidymų sezonas Lietuvoje buvo tikrai geras. Maršrutiniai skrydžiai kas trečią dieną. Tokį gerą sezoną pavyko dar geriau užbaigti Prancūzijoje, „Cupe Icare 2008“ festivalyje. Sugryžus namo pradėjau jausti artėjančią žiemą... Ir tuomet netikėtai vieną vakarą surinkau „Google“ eilutėje „paragliding tandem wanted“...Taip gimė idėja pratęsti fantastinį 2008 metų skraidymų sezoną Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).
Ketinau išvykti ganėtinai ilgam laiko tarpui (139dienom), t.y iki naujojo 2009 skraidymų sezono Europoje. Surasti daugiau bendraminčių-avantiūristų tiesiog nesitikėjau, todėl niekur apie planuojamą kelionę neskelbiau. Atsitiktinai Justas iš Kauno Parasparnių Sporto Klubo prasitarė, kad norėtų aplankyti PAR. Valio! Keliausime dviese. Taip bus lengviau įveikti kelionėje tykojančius nesklandumus.
Lietuviams vis dar reikia vizos į PAR. Vizas darėme PAR ambasadoje Danijoje. Ambasadai pasus ir dar visą krūvą dokumentų siuntėme per TNT siuntų tarnybą. Visas procesas užtruko apie dvi savaites.
Lėktuvo bilietai pirmyn - atgal kainavo apie 800 EUR asmeniui.
Pragyvenimas Keiptaune pigus. Kartais, juokaujame kad už šilumą čia mokėti niekada nereikia... Ko gero tai ideali vieta pergyventi jau keiksmažodžiu tampančią KRIZÆ
Dar būnant Lietuvoje, Justas pametėjo idėją, kad reikėtų paskraidinti bent vieną lietuvių jachtos „AMBERSAIL“ įgulos narį.(Jachta šiuo metu plaukia aplink pasaulį www.1000odiseja.lt) Nuvykę į Keiptauną po keletos dienų sutikome atplaukiančią jachtą „AMBERSAIL“:
Sekančią dieną nuo „Signal Hill“ skridau su Virgiu – vienu iš daugelio 1000 mečio odisėjos būriuotojų.
Pagrinde Keiptaune tandemais skraidome nuo „Lions Head“ ir „Signal Hill“:
„Lions Head“ yra dvi startavietės, kurioms reikia vakarų - pietvakarių vėjo. Vyraujantys Keiptauno vėjai yra pietų – pietryčių...Tačiau garsusis Stalo kalnas „Table Mountain“ daro paslaugą parasparnistams, sudarydamas sąlygas skristi vėjo šešėlyje. Vėjo šešėlis puikiai matosi Atlanto vandenyne:
Nuotraukoje vėjo šešėlį žymi riba, kur lygų, ramų vandens paviršių pakeičia pasišiaušęs. Artėjanti vėjo šešėlio riba prie kranto rodo, kad pietritys stiprėja. Startavietėse tai beveik nesijaučia, bet leidžiantis gali tekti skristi į Atlantą atbulom...Tiesiai pas Baltuosius Ryklius, kurių čia netrūksta
Vietiniai stiprų Pietryčių krypties vėją vadina „Cape Doctor“. Ðis vėjas tikrąją ta žodžio prasme išvalo miesto gatves nuo šiukšlių. Tiesiog išpučia viską kas skrenda į vandenyną. Kartais šis vėjas gūsiuose siekia 90km/h:
Ðis vėjas jau keletą šimtmečių uoliai skandina pro Gerosios vilties iškišulį plaukiančius laivus. Keiptauno pakrantės vadinamos didžiausiu laivų kapinynu pasaulyje.
Keletą kartų mane sužavėjo vietinių instruktorių mokinių drausmė. Nuo ryto skraidėme iš pirmos „Lions Head“ startavietės. Jos nuolydis nėra toks didelis kaip antros. Blogiausia, kas gali nutikti pilotui neišsivedus sparno tai skrydžio užbaigimas neaukštame medyje „silver tree“:
Tą dieną iš šios startavietės skraidė ir keletas vienviečių DHV 1 sparnų. Po pietų, saulei prakaitinus šlaitą, vėjas pasisuko ir pradėjo „dirbti“ antroji startavietė. Praeidamas pirmą startavietę sutikau kažko tai laukiančius DHV 1 pilotus. Trumpai pašnekėjus apie pasikeitusias oro sąlygas sužinojau, kad jie neturi instruktoriaus parašo startuoti iš antrosios startavietės... Todėl dar palauks čia. Ir jei nepasitaisys vėjo kryptis, važiuos namo. Panašus atvėjis buvo ir kitą dieną. Mokinys laukė instruktoriaus skambučio apie jam tinkamas sąlygas skristi iš pirmos startavietės. Sulaukęs teigiamo atsakymo, sustartavo be priekaištų ir dar ilgokai skraidė termikuose...
Keletą kartų buvome išvažiavę paskristi į žemyną. Vieną dieną teko skristi kartu su varžybininkais. Ta dieną apturėjau keletą galingų frontalinių lužių. Lietuvos sąlygomis niekados tokiu bajerių nepasitaikė. Dienos pabaigoje sužinojome, kad varžybų favoritė pateko i smerčių ir apsilaužė kaulus:
Skriejimo sąlygos Afrikoje pakankamai aštrios. Todėl daugelis vietinių pilotų skraido DHV 1-2 sparnais.
Vasario pabaigoje – Kovo pradzioje planuojame nuvykti į De Aar.
Jonas
). Arba jie is baimes taip isblyksta, arba... Na nezinau - bandau isvaizduoti "isbalusi" negra, bet vaizduote "atsimusa" i M.Jackson ir toliau ne is vietos 