ArturasM rašė:Ernestai turiu keleta pasiulymu algoritmui sukurti.
1. Duomenu isvedimas turetu buti i kompiuteri. Kodel? Todel kad kompiuterini softa bus lengviau tobulint ir daugiau duomenu isvesti i ekrana bei juos kaupti ir spausdinti. Taip pat tai susije su antruoju pasiulymu.
2. Varzybose dalyvauja teisejas. Teiseja pastatyti prie kompiuterio. Tada prasidejus runkciai ir pilotui praskridus pro sensorius laptopas pradeda fiksuoti laika ir t.t. kirtus netycia finiso linija kas suaktyvintu sensorius, laptopas ismeta ant ekrano laika taciau ir toliau nenustoja skaiciuoti. Kirtus netycia nors ir 3 kartus laptopas ismestu pvz
15.23 Pasirinkti
25.26 Pasirinkti
46.22 Pasirinkti
Stabdyti.
Taciau ir toliau skaiciuotu laika tol kol teisejas nesustabdo laiko ir nepasirenka kuris is siu laiku buvo tikrasis finiso kirtimo laikas. Tokiu algoritmu mes islostume:
1. netycinio kirtimo atvejai butu nesvarbus
2. Netycinio jutikliu nuvertimo atvejai (vejas, puga ar siaip neatsargus teisejas koja uzkliudamas arba praskrisdamas pats pilotas uzkabintu) tada jis is kart nefiksuotu kaip galutini rezultata o tik kaip galimai klaidinga.
3. Turint tokia sistema galima butu daryti lenktyniu modeli... Ir skraidyti ratus fiksuojant kiekvieno dalyvio nuskristo etapo laika.
Artūrai, būtent tą patį pasiūliau ir buvau aprašęs prieš kelias žinutes. Tik tą patį padaryčiau be jokio nešiojamo kompiuterio. Papildomas vargas jį jungti, stebėti ar neišsikraus, galų gale ar nepakibs kokie windows'ai, ar pablogėjus orui nebus aplytas. Šiuo atveju mano pasiūlytas paprastesnis variantas su kuo mažiau junginėjimo ir laidų tikrai geresnis.
ArturasM rašė:Kas liecia 2 ar 1 sensoriai... Ernestas is dalies teisus taciau man idomu dar keletas dalyku. Turint 2 sensorius galima algoritma naudoti dvejopa.
1. Tik kirtus abudu sensorius fiksuojamas laikas. Tokiu atveju tikslumas butu didziausias.
2. Kirtus bet kuri sensoriu fiksuojamas laikas. Tokiu atveju kaip ir Ernestas minejo pilotas gali sutaupyti viena akimirka startuojant zemiau o finisuojant auksciau ir kertant tik virsutini sensoriu istiesta koja.
Taigi klausimas pasaulio campo dalyviams. Ar kirtus virsutini sensoriu laikas fiksuojamas ar turi kirsti abudu? Is to seka mano isvada ir pasiulymai:
1. Jeigu virsutini sensoriu kirtus fiksuojamas laikas tai tada tokia sistema turi tikslumo spraga taciau nemanau jog bendroj iskaitoj pasaulio champe laikai skiriasi 0,01 sekunde? Ar klystu. Tokiu atvejujeigu jei veikia tik vienas sensorius galima statyti ir viena nes antras jis kaip ir tinginiaujantis gautusi.
2. Jeigu privalai kirsti abudu tada darom su 2 lygiu sensnoriais ir isspresim problema.
Nepamiršk, kad vartų aukštis iki 1,8 m. Jei sensoriai išdėlioti per visą aukštį, visų tikrai nekirsi vienu praskridimu. Taip pat jei skrisi, tarkim, tik 10 cm žemiau vartų viršaus, aktyvuosi tik vieną sensorių. Toks praskridimas taip pat nebūtų užfiksuotas, nors turėtų būti. Vėlgi, jei norima tikslumo ir tinkamo veikimo, mano pasiūlytas variantas geriausias.
Garantuoju, kad čempe sensoriai buvo du, nes jei sensorius būtų tik vienas vartų viršuje, t.y. 1,8 m aukštyje, skrendant visai palei žemę būtum neužfiksuotas. Nemanau, kas sensoriai taip jautriai sureguliuoti, kad fiksuoja stropas.
ArturasM rašė:Dar vienas niuansas nors ir elektronika greita... taciau... kiekvienas elektronikos elementas turi velavimo laika todel bendros sistemos velavimas priklausomai nuo pasirinktu elementu gali buti net ir 0,1s. Siaip 0,02s kokie realu. Tai bendra paklaida gali sudaryti 0,01s. O esant velavimui 0,1s paklaida manau gali buti ir 0,05.
Na čia jau priklauso nuo to, kaip parašysi programą. Galima padaryti ir gerai, galima ir nelabai... Mikrokontroleriai tikrai gali reaguoti greičiau, nei per 0,02 s. O galų gale, jei tas vėlavimas yra stabilus, nors ir 1 s dydžio, nereikėtų to maišyti su paklaida, nes jei startą užfiksuos po 1 s, tai ir finišą užfiksuos po 1 s nuo kirtimo, todėl paklaida kaip ir anuliuojasi.
ArturasM rašė:3. Dar vienas komentaras. Jeigu svarbu tinkslumas reikes butinai 2 sensorius statyti. Jie papildomai kainuoja.
Kaina jie keičia tikrai palyginus nežymiai... Nemanau, kad pora šimtų litų prie visos sumos yra daug, nors didesnį tikslumą tikrai gausim. Kaip ir sakiau, jei daryt, tai tik normaliai, nes jei po to perdarinėsim, kainuos viskas tikrai ženkliai daugiau.
ArturasM rašė:Pvz paramotoro greitis per varzybas daleiskim 72 km/h (cia tik prielaida) tai yra 20m/s. Pilotas su vieno sensoriaus sitema gali kirsti koja blogiausiu atveju savo lankais. Nuo kojos pradzios iki lanku pabaigos yra max 2m. Tai reiskia jog skirtumas nuo piloto kojos kirtimo ir lanku gaunasi 0,1s. Sakykim kad pasitaike tokia situacija kad starte jis kirto lankais o finise UZTAIKE koja max velavimas 0,1s. Taigi TEORINIS maksimalus velavimas prie 72km/h greicio ir auksto zmogaussu issikisusiais remais motoro gaunasi 0,2 s.
Nesupratau, kaip iš 0,1 s pasidaro 0,2 s. Juk pilotas kerta finišą tik vieną kartą.
Be to, retas kuris čia skrenda 72 km/h greičiu... Tai ir tai per štilių, o jei atsižvelgtume į tai, kad per vartus yra einama tik prieš vėją, tai tas greitis gali būti mažesnis bent du kartus. Nuo to paklaida padidėja tiek pat kartų. Vat ir galim gauti tokią paklaidą, kuri tikrai gali kažką lemti.