Puslapis 46

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 10 Sau 2014, 16:08
LY2EK
Daviklių kainą nėra didelė. O dėl to start-stop, tai kas nutiks, jei pilotas neužbaigęs rungties kirs dar kartą vartus? Juk rezultatas bus neįskaitytas. Darant taip, kaip parašiau, būtume apsidraudę nuo visko. Jei daryti, tai manau daryti tik normaliai. O ne perdarinėti dešimt kartų, laikas daugiau kainuoja.

Beje, parašykit, kaip įsivaizduojat vartus. Nes nuo vartų viską reikia ir pradėti. Jei padarysiu vertikalius metalinius vamzdžius su sensoriais šonuose, kas bus, jei netyčia pilotas kabins juos su motoru ar savo veidu? :amazed!:

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 10 Sau 2014, 17:20
Ai varom
LY2EK rašė:Daviklių kainą nėra didelė. O dėl to start-stop, tai kas nutiks, jei pilotas neužbaigęs rungties kirs dar kartą vartus? Juk rezultatas bus neįskaitytas. :amazed!:
Ir nereikia, nes rungtis bus neįskaityta :read2:
Daviklių užtenka dviejuose aukščiuose, kaip parašė Mantas.

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 10 Sau 2014, 17:31
LY2EK
Taisyklėse yra punktas, kad vartus galima kirsti tik startuojant ir finišuojant, o jei kertama užduoties viduryje, tai taškai neskaičiuojami?

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 11:01
Mantas
jokių metalinių stulpų ! daviklius pastatysim ant trikojo arba pritvirtinsim prie lazdų. jei pilotas vidury rungties praskris vartus, tai laikas vistiek nesustoja, imsim laiką finišo kirtimo. Jei finišo pilotas nekerta, tai laikas nefiksuojamas.

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 11:57
LY2EK
Tai apie ką aš ir šneku, kad lazdas su davikliais reikia būti iš anksto padarius, į vidų vamzdžių įmontavus, juk neklijuosi daviklių su lipnia juosta varžybų ryta prie lazdų.

Tai aš nesuprantu, kaip jus įsivaizduojat veikimo principą, kad davikliai žinos ar ten pilotas tyčia kirto vartus baigdamas užduotį, ar netyčia praskrisdamas viduryje užduoties juos aktyvavo? Aivaras šneka vieną, tu kita, kaip reikia - neaišku. big_boss Todėl dar kartą prašau, kad parašytumėt kokio tiksliai veikimo principo reikia, nes tuo to viskas visiškai priklauso. Padarius įrenginį, kažką keisti bus tas pats, kas daryti naują sistemą. Būčiau jau seniai padaręs tą sistemą, bet negaliu daryt, kai nepaaiškinat ko reikia.

O dėl daviklių tik dviejuose aukščiuose, tai tikslumą 0,01 s galit pamiršti. Tada realus tikslumas bus apie 0,1 s. Jei toks tenkina, tai ok, bet iš Manto pasakojimo supratau, kad sekundės dalys viską ir reiškia, dėl ko darom šią sistemą, o ne tiesiog pastatom teisėją su chronometru.

Beje, dar klausimas. Turi būti rodomos šimtosios sekundės, sekundės ir minutės? Ar užteks tik šimtųjų sekundžių ir sekundžių iki 99? Ar būna, kad skirstų kas nors kelias minutes?

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 13:35
Mantas
Ernestai, visai susimaišei-pats pasiūliai sprendimą dabar jau nebežinai...
Laikas būtų paleidžiamas pilotui kirtus vartus. Sustabdomas kirtus dar kartą. Tokiu atveju tablo rodytų būtent šitą laiką. Ekrane ant skaičiavimo sistemos matytume kitą dalyką. Laikas ir toliau eitų, ir jei pilotas kirstu vartus antrą kartą, būtų parodytas kartu ir naujas laikas. Jei kirstų trečią kartą, išmestų dar naujesnį laiką. Taip apsidraustume, jei vartai netyčia būtų aktyvuoti nepabaigus užduoties. Teisėjas ekrane matytų visus vartų kirtimų laikus, ir nusirašytų reikiamą, t.y. tikriausiai paskutinį laiką.
ir dar niekaip nesuprantu kaip laiko skaičiavimo tikslumas priklauso nuo daviklių skaičiaus...praskridai daviklį ir fiksuoji-viskas, nors ir subine, nors ir galva, koja ar ranka-pofik-piloto reikalas.
kokia problema daviklius padaryti nuimamus ir montuojamus ant trikojo? ant lazdų manau netiks-nes lazdos svyruoja...
Skridimo laikas gali būti ir virš 1min.
Ar dvi minutės ir daugiau gali būti? nežinau...-teoriškai taip.

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 14:39
LY2EK
Jei sprendimas tinka, tada viskas tvarkoj. O tikslumas priklauso nuo to, kurią vietą: ištiestas kojas ar lankus daviklis fiksuos. Nes būtent 0,1 sekundę lems, ar vieną kartą fiksuos kojų priekį, ar ne. Jei bus du davikliai, tai tas pats, kaip du lazerio spinduliai. Davikliai turi sudaryti sieną, kad bet kuriame aukštyje kirtus tą sieną laikas pradėtų eiti.

Jei bus vienas ar du davikliai, galimas toks variantas. Startuojant pilotas skrenda tokiame aukštyje, kad daviklį kertą tik lankais. Finišuojant praeis tokiame aukštyje, kad kirs jau nebe lankais, o kojų priekiu. Jam pasiseka, ir jis sutaupo 0,1 sekundės. Kitam pilotui gali nutikti priešingas variantas, ir jis tokiu pat būdu praras 0,1 sekundės. Jei tokio tikslumo užtenka, tada viskas bus gerai ir su dviem davikliais. Bet jau minėto 0,01 sekundės tikslumo tikrai nebus.

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 16:35
ArturasM
Ernestai turiu keleta pasiulymu algoritmui sukurti.
1. Duomenu isvedimas turetu buti i kompiuteri. Kodel? Todel kad kompiuterini softa bus lengviau tobulint ir daugiau duomenu isvesti i ekrana bei juos kaupti ir spausdinti. Taip pat tai susije su antruoju pasiulymu.
2. Varzybose dalyvauja teisejas. Teiseja pastatyti prie kompiuterio. Tada prasidejus runkciai ir pilotui praskridus pro sensorius laptopas pradeda fiksuoti laika ir t.t. kirtus netycia finiso linija kas suaktyvintu sensorius, laptopas ismeta ant ekrano laika taciau ir toliau nenustoja skaiciuoti. Kirtus netycia nors ir 3 kartus laptopas ismestu pvz
15.23 Pasirinkti
25.26 Pasirinkti
46.22 Pasirinkti
Stabdyti.
Taciau ir toliau skaiciuotu laika tol kol teisejas nesustabdo laiko ir nepasirenka kuris is siu laiku buvo tikrasis finiso kirtimo laikas. Tokiu algoritmu mes islostume:
1. netycinio kirtimo atvejai butu nesvarbus
2. Netycinio jutikliu nuvertimo atvejai (vejas, puga ar siaip neatsargus teisejas koja uzkliudamas arba praskrisdamas pats pilotas uzkabintu) tada jis is kart nefiksuotu kaip galutini rezultata o tik kaip galimai klaidinga.
3. Turint tokia sistema galima butu daryti lenktyniu modeli... Ir skraidyti ratus fiksuojant kiekvieno dalyvio nuskristo etapo laika.

Kas liecia 2 ar 1 sensoriai... Ernestas is dalies teisus taciau man idomu dar keletas dalyku. Turint 2 sensorius galima algoritma naudoti dvejopa.
1. Tik kirtus abudu sensorius fiksuojamas laikas. Tokiu atveju tikslumas butu didziausias.
2. Kirtus bet kuri sensoriu fiksuojamas laikas. Tokiu atveju kaip ir Ernestas minejo pilotas gali sutaupyti viena akimirka startuojant zemiau o finisuojant auksciau ir kertant tik virsutini sensoriu istiesta koja.
Taigi klausimas pasaulio campo dalyviams. Ar kirtus virsutini sensoriu laikas fiksuojamas ar turi kirsti abudu? Is to seka mano isvada ir pasiulymai:
1. Jeigu virsutini sensoriu kirtus fiksuojamas laikas tai tada tokia sistema turi tikslumo spraga taciau nemanau jog bendroj iskaitoj pasaulio champe laikai skiriasi 0,01 sekunde? Ar klystu. Tokiu atvejujeigu jei veikia tik vienas sensorius galima statyti ir viena nes antras jis kaip ir tinginiaujantis gautusi.
2. Jeigu privalai kirsti abudu tada darom su 2 lygiu sensnoriais ir isspresim problema.
Dar vienas niuansas nors ir elektronika greita... taciau... kiekvienas elektronikos elementas turi velavimo laika todel bendros sistemos velavimas priklausomai nuo pasirinktu elementu gali buti net ir 0,1s. Siaip 0,02s kokie realu. Tai bendra paklaida gali sudaryti 0,01s. O esant velavimui 0,1s paklaida manau gali buti ir 0,05.
3. Dar vienas komentaras. Jeigu svarbu tinkslumas reikes butinai 2 sensorius statyti. Jie papildomai kainuoja. Paskaiciuokit kiek kainuos sistame su papildomu sensoriumi ir koki tiksluma ji duos. Pvz paramotoro greitis per varzybas daleiskim 72 km/h (cia tik prielaida) tai yra 20m/s. Pilotas su vieno sensoriaus sitema gali kirsti koja blogiausiu atveju savo lankais. Nuo kojos pradzios iki lanku pabaigos yra max 2m. Tai reiskia jog skirtumas nuo piloto kojos kirtimo ir lanku gaunasi 0,1s. Sakykim kad pasitaike tokia situacija kad starte jis kirto lankais o finise UZTAIKE koja max velavimas 0,1s. Taigi TEORINIS maksimalus velavimas prie 72km/h greicio ir auksto zmogaussu issikisusiais remais motoro gaunasi 0,2 s. Jeigu greiti sumazinisit iki realaus varzybose pamatysit kokia maksimali paklaida. Padarius TEORINE prielaida kad vienam sekasi kitam ne gautusi teorinis maksimalus skirtumas tarp varzovu 0,2 s. O dabar paanalizuokit kokie laiku skirtumai tarp dalyviu. Manau reali paklaida del 1 sensoriaus buvimo galetu buti 0,05s. Ar daug atveju kur laiko skirtumas yra mazenis? As nesakau kad nefiksuoti simtuju tikslumu svieslente bus su simtosiomis dalimis bet del sensoriu MANO nuomone kad papildomai statyti 1 sensorius kas padidins kaina manau ne vienu simtu litu del LABAI MAZOS TEORINES GALIMYBES jog vazybas laimes tam kuriam pasiseke suzaisti ant jutiklio kirtimo laiko, tiesiog neapsimoka.
http://www.ffplum.com/paramoteurs/image ... al%202.pdf" onclick="window.open(this.href);return false;

Laukiu komentaru.

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 18:13
LY2EK
ArturasM rašė:Ernestai turiu keleta pasiulymu algoritmui sukurti.
1. Duomenu isvedimas turetu buti i kompiuteri. Kodel? Todel kad kompiuterini softa bus lengviau tobulint ir daugiau duomenu isvesti i ekrana bei juos kaupti ir spausdinti. Taip pat tai susije su antruoju pasiulymu.
2. Varzybose dalyvauja teisejas. Teiseja pastatyti prie kompiuterio. Tada prasidejus runkciai ir pilotui praskridus pro sensorius laptopas pradeda fiksuoti laika ir t.t. kirtus netycia finiso linija kas suaktyvintu sensorius, laptopas ismeta ant ekrano laika taciau ir toliau nenustoja skaiciuoti. Kirtus netycia nors ir 3 kartus laptopas ismestu pvz
15.23 Pasirinkti
25.26 Pasirinkti
46.22 Pasirinkti
Stabdyti.
Taciau ir toliau skaiciuotu laika tol kol teisejas nesustabdo laiko ir nepasirenka kuris is siu laiku buvo tikrasis finiso kirtimo laikas. Tokiu algoritmu mes islostume:
1. netycinio kirtimo atvejai butu nesvarbus
2. Netycinio jutikliu nuvertimo atvejai (vejas, puga ar siaip neatsargus teisejas koja uzkliudamas arba praskrisdamas pats pilotas uzkabintu) tada jis is kart nefiksuotu kaip galutini rezultata o tik kaip galimai klaidinga.
3. Turint tokia sistema galima butu daryti lenktyniu modeli... Ir skraidyti ratus fiksuojant kiekvieno dalyvio nuskristo etapo laika.
Artūrai, būtent tą patį pasiūliau ir buvau aprašęs prieš kelias žinutes. Tik tą patį padaryčiau be jokio nešiojamo kompiuterio. Papildomas vargas jį jungti, stebėti ar neišsikraus, galų gale ar nepakibs kokie windows'ai, ar pablogėjus orui nebus aplytas. Šiuo atveju mano pasiūlytas paprastesnis variantas su kuo mažiau junginėjimo ir laidų tikrai geresnis.
ArturasM rašė:Kas liecia 2 ar 1 sensoriai... Ernestas is dalies teisus taciau man idomu dar keletas dalyku. Turint 2 sensorius galima algoritma naudoti dvejopa.
1. Tik kirtus abudu sensorius fiksuojamas laikas. Tokiu atveju tikslumas butu didziausias.
2. Kirtus bet kuri sensoriu fiksuojamas laikas. Tokiu atveju kaip ir Ernestas minejo pilotas gali sutaupyti viena akimirka startuojant zemiau o finisuojant auksciau ir kertant tik virsutini sensoriu istiesta koja.
Taigi klausimas pasaulio campo dalyviams. Ar kirtus virsutini sensoriu laikas fiksuojamas ar turi kirsti abudu? Is to seka mano isvada ir pasiulymai:
1. Jeigu virsutini sensoriu kirtus fiksuojamas laikas tai tada tokia sistema turi tikslumo spraga taciau nemanau jog bendroj iskaitoj pasaulio champe laikai skiriasi 0,01 sekunde? Ar klystu. Tokiu atvejujeigu jei veikia tik vienas sensorius galima statyti ir viena nes antras jis kaip ir tinginiaujantis gautusi.
2. Jeigu privalai kirsti abudu tada darom su 2 lygiu sensnoriais ir isspresim problema.
Nepamiršk, kad vartų aukštis iki 1,8 m. Jei sensoriai išdėlioti per visą aukštį, visų tikrai nekirsi vienu praskridimu. Taip pat jei skrisi, tarkim, tik 10 cm žemiau vartų viršaus, aktyvuosi tik vieną sensorių. Toks praskridimas taip pat nebūtų užfiksuotas, nors turėtų būti. Vėlgi, jei norima tikslumo ir tinkamo veikimo, mano pasiūlytas variantas geriausias.

Garantuoju, kad čempe sensoriai buvo du, nes jei sensorius būtų tik vienas vartų viršuje, t.y. 1,8 m aukštyje, skrendant visai palei žemę būtum neužfiksuotas. Nemanau, kas sensoriai taip jautriai sureguliuoti, kad fiksuoja stropas.
ArturasM rašė:Dar vienas niuansas nors ir elektronika greita... taciau... kiekvienas elektronikos elementas turi velavimo laika todel bendros sistemos velavimas priklausomai nuo pasirinktu elementu gali buti net ir 0,1s. Siaip 0,02s kokie realu. Tai bendra paklaida gali sudaryti 0,01s. O esant velavimui 0,1s paklaida manau gali buti ir 0,05.
Na čia jau priklauso nuo to, kaip parašysi programą. Galima padaryti ir gerai, galima ir nelabai... Mikrokontroleriai tikrai gali reaguoti greičiau, nei per 0,02 s. O galų gale, jei tas vėlavimas yra stabilus, nors ir 1 s dydžio, nereikėtų to maišyti su paklaida, nes jei startą užfiksuos po 1 s, tai ir finišą užfiksuos po 1 s nuo kirtimo, todėl paklaida kaip ir anuliuojasi. :!wink:
ArturasM rašė:3. Dar vienas komentaras. Jeigu svarbu tinkslumas reikes butinai 2 sensorius statyti. Jie papildomai kainuoja.
Kaina jie keičia tikrai palyginus nežymiai... Nemanau, kad pora šimtų litų prie visos sumos yra daug, nors didesnį tikslumą tikrai gausim. Kaip ir sakiau, jei daryt, tai tik normaliai, nes jei po to perdarinėsim, kainuos viskas tikrai ženkliai daugiau.
ArturasM rašė:Pvz paramotoro greitis per varzybas daleiskim 72 km/h (cia tik prielaida) tai yra 20m/s. Pilotas su vieno sensoriaus sitema gali kirsti koja blogiausiu atveju savo lankais. Nuo kojos pradzios iki lanku pabaigos yra max 2m. Tai reiskia jog skirtumas nuo piloto kojos kirtimo ir lanku gaunasi 0,1s. Sakykim kad pasitaike tokia situacija kad starte jis kirto lankais o finise UZTAIKE koja max velavimas 0,1s. Taigi TEORINIS maksimalus velavimas prie 72km/h greicio ir auksto zmogaussu issikisusiais remais motoro gaunasi 0,2 s.
Nesupratau, kaip iš 0,1 s pasidaro 0,2 s. Juk pilotas kerta finišą tik vieną kartą. :ne: Be to, retas kuris čia skrenda 72 km/h greičiu... Tai ir tai per štilių, o jei atsižvelgtume į tai, kad per vartus yra einama tik prieš vėją, tai tas greitis gali būti mažesnis bent du kartus. Nuo to paklaida padidėja tiek pat kartų. Vat ir galim gauti tokią paklaidą, kuri tikrai gali kažką lemti.

Re: Laiko fiksavimo sistema

Parašytas: 11 Sau 2014, 18:42
ArturasM
Ernestai
1 del kompo. Kaip ir minejau daugiau duomenu, paprastesnis vartojimas ir patogus rezultatu kaupimas ir spauzdinimas. Be to programa butu lengviau tobulint nei padarius ta pati su mikrovaldikliais.
2.Del velavimo... Veluoja ne tik mikrovaldiklis bet veluoja ir patys jutikliai. Zinau kad velavimas ir paklaida nera tas pats. Taciau tu niekur nerasi tikslaus velavimo. Jis buna kintantis o kintantis velavimas vel gi susijes su paklaida. Zinoma skaiciai pakankamai mazi taciau jei 0,01 sekunde turi reiksmes tai reiketu ir i tai atsizvelgti.
3. Kaip is 0,1s tampa 0,2s. Elementaru juk kerti starto linija kurios paklaida 0,1 ir finiso kurios taip pat priklausomai kuria piloto ar motoro dalimi kirsi bus 0,1s. (per 0,1s pilotas praskrieja 2m. t.y.laiko skirtumas tarp kojos ir remo butu 0,1s.). Del greicio na tai sakykim jeigu ir 20km/h =5.6m/s tai gautume 0.35s tai i max per rungti paklaida 0.7s. ( tai tikrai bus greiciau neigu zmogaus reakcijos laikas paspausti chronometra) Taciau cia tik teorine. Praktine tada manau nebus daugiau kaip 0.2s.
4. Sensoriai. Nemanau jog gera mintis patiems imti ir gaminti sensoriaus sistema. Paprasciau ir patikimiau sensorius paimti gamyklinius su visa duomenu abdorojimo sistema o juos jau jungti prie pc ar mirkrovaldiklio ir perdirbti taip kaip paciam reikia (tiem kas nezino sensoriu sudaro ne tik jutiklis taciau ir jo duomenis apdorojantis mikrovaldiklis pvz temperatura yra isvestinis dydis kuri mikrovaldiklis jau apdorojo o varza tai yra sensoriaus pirminiai duomenys). Koki sensoriu zadi deti 10m atstumui? as manau nelabai ir yra is ko pasirinkti kaip tik lazerini. Jo kaina rinkoj maciau 150 lt vieno. Nebent mastai kaza kitka. Butu idomu paskaityt kaip preliminariai skaiciuoji samata sistemos?