ParaMoto IR MENAS

Pašnekesiai įvairiomis temomis
Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
Coala
oversharpas
Pranešimai: 817
Užsiregistravo: 08 Lap 2009, 21:50
Miestas: Anykščių raj.
Susisiekti:

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė Coala » 08 Kov 2012, 12:38

Dėkui, pasistengsim sudalyvauti.
Arbait macht frei

Vartotojo avataras
Ricardas
Pranešimai: 5198
Užsiregistravo: 16 Lap 2005, 18:51
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė Ricardas » 08 Kov 2012, 12:40

Slaptažodis "Puga"
Prie centrinių durų Jūsų lauks graži mergina.

Vartotojo avataras
rolanddas
PUGA
Pranešimai: 49
Užsiregistravo: 12 Spa 2008, 19:30
Miestas: Rokiskis

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė rolanddas » 08 Kov 2012, 12:51

Ačiū! :thanks:

Vartotojo avataras
Ricardas
Pranešimai: 5198
Užsiregistravo: 16 Lap 2005, 18:51
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė Ricardas » 21 Kov 2012, 11:49

Vilniaus paramotoristams

21d , 22d. dienomis 19 val.

Vilniuje , Teatro arenoje ( olimpiečių 3)
OKT (O.Koršunovo) spektaklis "Miranda"


REŽISIERIUS Oskaras Koršunovas
Spektaklio trukmė 1 val. 45 min.
Inscenizacija pagal Williamo Shakespeare’o "Audrą” ir kitus jo kūrinius
Vieno veiksmo spektaklis.

http://www.okt.lt/spektakliai/miranda/" onclick="window.open(this.href);return false;


Paramotoristams su merginomis įėjimas 5lt į aukų dėžutę.

Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Ricardas
Pranešimai: 5198
Užsiregistravo: 16 Lap 2005, 18:51
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė Ricardas » 25 Kov 2012, 14:43

Rokiškyje teatrų festivyje „Vaidiname žemdirbiams“ išdalinti prizai.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Miranda“ pripažintas geriausiu.

Povilas Budrys už pagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje pelnė geriausio aktoriaus titulą.

Šiuo metu šis spektaklis Rumunijoje.

Vartotojo avataras
Gedas
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: 05 Bir 2010, 22:55
Miestas: VILNIUS

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė Gedas » 11 Geg 2012, 10:17

kai oras neskraidomas http://www.forumcinemas.lt/Event/302993/" onclick="window.open(this.href);return false;

Vidas
Pilotai
Pranešimai: 599
Užsiregistravo: 30 Lap 2005, 14:08
Miestas: Prienai-Pociunai
Susisiekti:

Re: TAI ĮDOMU

Standartinė Vidas » 27 Bir 2012, 17:29

Įra pažystamų veidų, ko nesutinki Bačkininkuose, tą gali sutikti Frankfurte :!wink:

http://pramogos.delfi.lt/culture/is-tea ... d=59011153" onclick="window.open(this.href);return false;

Paveikslėlis


http://pramogos.delfi.lt/culture/is-tea ... d=59011153#/" onclick="window.open(this.href);return false;

Vartotojo avataras
Kęstutis M
MadPilots™
Pranešimai: 2715
Užsiregistravo: 29 Sau 2007, 11:36

Re: TAI ĮDOMU

Standartinė Kęstutis M » 27 Bir 2012, 17:53

Rička nejauti kai ragai kalasi :pleasantry:

Tipo netyčia susitiko.....
NUOTYKIAI DAR LAUKIA!!!
http://www.MadPilots.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
http://www.ulopf.lt" onclick="window.open(this.href);return false;

Vartotojo avataras
Ricardas
Pranešimai: 5198
Užsiregistravo: 16 Lap 2005, 18:51
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Re: TAI ĮDOMU

Standartinė Ricardas » 27 Bir 2012, 17:58

skorpijo rašė:Rička nejauti kai ragai kalasi :pleasantry:

Tipo netyčia susitiko.....
Inesai papasakok .... :!neutral:

Vartotojo avataras
Ricardas
Pranešimai: 5198
Užsiregistravo: 16 Lap 2005, 18:51
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Re: KLUBAS IR MENAS

Standartinė Ricardas » 04 Rgp 2012, 19:14

Perskaitykit kada vakare , arba parsisiūskit prikabintą failiuką.Dauguma labai seniai skaitėm,o jaunoji pilotų karta manau nėra skaičiusi .Verta.
Kai kurie pažynsit save ....


Ričardas Bachas
Paveikslėlis
R.Bachas gimė Ouk Parke. 1955 m. Tarnavo JAV oro pajėgose, kaip pilotas.
Vėliau dirbo kaip akrobatikos lakūnas.


„Dievobaimingo žmogaus laiškas“

Aš nebegaliu daugiau tylėti. Juk kažkas privalo pasakyti jums, aeroplanų pilotai, kaip pavargsta tie, kurie nepriklauso jūsų ratui, nuo jūsų nesibaigiančių kalbų apie tai, kaip malonu skraidyti, ir pakvietimų ateiti sekmadienį vidury dienos, kad truputį pralėkt su jumis ir pajusti, kas yra skrydis.

Juk kažkas turi kategoriškai pasakyti jums „NE“. Mes neateisime per išeigines ar kokią kitą dieną, kad pakiltume į orą vienu iš jūsų pavojingų mažų kledarų. Ne, mes nemanome, kad skraidyti taip jau malonu. Mūsų požiūriu, pasaulis būtų kur kas geresnis gyventi, jei broliai Raichai būtų išmetę į šiukšliadėžę savo kvailus planerius ir niekada nebūtų leidęsi į skrydį nuo Kiti-Houk uolos.

Iš dalies mes tai galime suprasti. Mes kiekvienam atleidžiame jo pomėgius, kai tik jis pradeda dirbti ties kuo nors labai įdomiu. Tačiau tai pastovi, nesibaigianti nė dieną misija. Susidaro įspūdis, kad jūs atrandate kažką švento tame vartymesi ore, tačiau nė vienas iš jūsų nežino, kaip kvailai tai atrodo iš šalies, akimis tų, kuriems būdingas atsakomybės jausmas už savo šeimą ir artimuosius.

Aš nerašyčiau to, jeigu būtų kažkokia viltis pagerinti padėtį. Tačiau ji vis blogėja su kiekviena diena. Aš dirbu muilo virimo gamykloje, esu geros ir saugios profesijos atstovas, mano interesus gina profsąjunga, ir aš gausiu pensiją, kai atidirbsiu gamyboje nustatytą laiką. Žmonės, su kuriais aš dirbau, kažkada buvo nuostabūs žmonės su išvystytu atsakomybės jausmu už savo veiksmus, tačiau dabar iš šešių žmonių, kurie dirbo mūsų ceche, mirė trys, penkis nusinešė vasaros karštligė. Aš – likęs vienintelis normalus žmogus. Polis Viveras ir Džeris Markesas, abu išėjo iš darbo prieš savaitę. Jie kartu nori pradėti naują verslą, kas reiškia, kad jie aeroplanų pagalba tampys ore reklaminius plakatus.

Aš maldavau jų, ginčijausi su jais ir atkreipiau dėmesį į finansines gyvenimo puses... atsiskaitomuosius čekius, darbo stažą, profsąjungą, pensinį aprūpinimą... aš kalbėjau su jais lyg su sienomis. Jie žinojo, kad praras pinigus (...Tai tik pradžioje, - sakė jie. - ...Kol visiškai nebankrutuosite. – įspėjau juos). Tačiau jiems taip patiko skrydžio idėja, kad vien šios idėjos jiems pakako, kad užrištų su darbu ir išeitų iš muilo virimo gamyklos... kur jie dirbo penkiolika metų!

Pats kvailiausias paaiškinimas, kurį man pavyko iš jų išgirsti, buvo tas, kad jie nori skraidyti. Ir jie tai sakė su tokia veido išraiška, kad aš supratau, jog kokius jie motyvus bedėstytų, aš vis vien niekada netapsiu jų vienminčiu.

Aš jų tikrai nesuprantu. Pas mus viskas buvo bendra, mes buvome geriausiais draugais, kol neatsirado šis skraidymo verslas – taip vadinamas aeroklubas, kuris kaip maras užliejo gamyklos darbininkus. Polis ir Džeris išėjo iš boulingo klubo tą pačią dieną, kai įstojo į aviaklubą. Nuo to laiko jie negrįžo, ir, manau, jie niekada negrįš atgal.

Vakar, kai lijo lietus, aš nepatingėjau aplankyti niekingai mažą žolės juostelę, kurią jie vadina aerodromu, kad pasikalbėčiau su vaikinu, kuris vadovauja aviaklubui. Aš norėjau pranešti jam, kad jis griauna visų žmonių likimus ir įmones visame mieste, ir jeigu jam dar liko bent koks atsakomybės jausmas, jis padarys išvadą ir išsinešdins kuo toliau. Pokalbyje su juo aš ir išgirdau šį žodį „misija“, kurį aš čia naudoju neigiama prasme. Sprendžiant pagal tai, ką jis daro, aš pasakyčiau, kad jis – Šėtono misionierius.

Kai aš atėjau, jis dirbo ties vienu aeroplanų savo dideliame kluone:

- Galbūt jūs nežinote ką darote, - pasakiau aš. – Nuo tada, kai jūs pasirodėte mieste, ir suorganizavote savo aviaklubą, jūs iš esmės pakeitėte gyvenimus tiekos žmonių, nei aš galiu jums dabar išvardinti.

Apie minutę, atrodo, jis nesuprato koks aš buvau piktas.

- Aš tiesiog atnešiau su savimi šią idėją. Jie patys pradeda jausti, kas yra skrydis, - jis pasakė tai taip, lyg tiek sugriautų žmonių gyvenimų būtų jo nuopelnas.

Man pasirodė, kad jam apie keturiasdešimt, nors, prisiekiu, jis vyresnis. Jis netgi nenustojo dirbti, kalbėdamas su manimi. Lėktuvas, ties kuriuo jis dirbo, buvo padarytas iš audinio, paprasto seno plono audinio, kuris buvo išdažytas taip, kad atrodytų kaip metalas.

- Misteri, jūs užsiimate verslu, - pasakiau aš tiesiai, - ar jūs čia atidarėte naują bažnyčią? Jūs privedėte žmones iki to, kad jie laukia sekmadienio, kad atbėgtų čia taip kaip niekad nelaukdavo jo, kad nueitų į bažnyčią. Tu padarei taip, kad apie artumą Dievui prašnektų tie, kurie apskritai niekad nesakė žodžio „Dievas“ visą tą laiką kiek aš juos žinau, tai yra per visą savo gyvenimą.

Galų gale jis, atrodo, pradėjo suprasti, kad aš nelabai džiaugiuosi pokalbiu su juo, ir kad, mano nuomone, jam geriau vykti kur nors kitur.

- Atleiskite man už juos, jei galite, - pasakė jis. Tačiau aš jį vos girdėjau. Jis nulindo po savo mažo lėktuvėlio prietaisų skydu ir ėmėsi išiminėti vieną savo prietaisą. – Kai kurie pradedantys pilotai tikrai giliai pasineria. Kartais reikia, kad praeitų šiek tiek laiko prieš jiems išmokstant ramiai kalbėti apie savo mėgstamą užsiėmimą.

Jis išlindo minutėlei, kad išsitrauktų iš instrumentų dėžės mažesnį atsuktuvą. Po to jis nusišypsojo man pasitikinčia savimi, įsiūtį man varančia šypsena, kuri sakė, jog jis nesiruošia nešdintis iš čia, kai atsakingi žmonės prašo.

- Tikriausiai, aš – misionierius.

- Na tai jau peržengia visas ribas, - pasakiau aš. – Aš jau pakankamai prisiklausiau tų pokalbių apie skrydžius, kurie dovanoja-man-artumą-Dievui. Misteri, nejaugi jūs kada matėte Dievą soste? Nejaugi jūs matėte kada nors, kad angelai suktų ratus aplink jūsų greitomis sukaltą aeroplaną? – Aš uždaviau jam šiuos klausimus, kad jis atsipeikėtų, kad išmuščiau iš jo tą puikybę.

- Ne, - pasakė jis. – Niekada nemačiau Dievo-soste ir angeliukų-baltais-sparneliais. Lygiai kaip ir nesutikau nė vieno piloto, kuris tvirtintų, jog matė juos. – Ir vėl jis palindo po savo prietaisų skydų. – Kada nors laisvalaikiu, drauguži, aš papasakosiu tau, kodėl žmonės pradeda kalbėti apie Dievą, kai pirmą kartą pakyla į dangų aeroplanu.

Jis pateko tiesiai į mano spąstus. Dabar tai aš galėsiu stebėti, kaip jis krapštysis iš jos, kaip jis mikčios „na, žinote... tai juk, hm...“, kaip jis neaiškiai burbės kažką, tuo pačiu įrodinėdamas, kad yra ne geresnis Evangelijos žinovas nei muilo virimo gamyklos darbininkas.

- Tęskite, tęskite, misteri Lakūne, - pasakiau aš. - Pradėkime tuojau pat. Aš jūsų klausau. – Aš nepatingėjau pasakyti jam, jog dalyvauju visuose religiniuose susibūrimuose, kurie tik buvo mieste per paskutiniuosius trisdešimt metų. Man netgi buvo truputį gaila jo, nes jis nežinojo su kuo kalba. Tačiau jis pats prisiprašė tokios padėties, užsiimdamas savo juokingu aviaklubo verslu.

- Gerai, - pasakė jis, - skirkime minutėlę tam, kad nuspręstume, apie ką mes kalbėsimės. Vietoj to, kad sakytume „Dievas“, sakykime, tarkime „dangus“. Žinoma, dangus – tai ne Dievas, tačiau žmonėms, kurie mėgsta skraidyti aukštai virš žemės, dangus gali būti Dievo simbolis, ir tai ne toks jau blogas simbolis, jei susimąstytumėte apie tai.

Kai tampate aeroplano pilotu, jūs pradedate kitaip jausti dangų. Dangus visada viršuje... jo neįmanoma paslėpti, patraukti į šoną, surakinti grandinėmis ar susprogdinti. Dangus tiesiog yra, nepriklausomai nuo to, pripažįstame mes tai ar ne, žiūrime mes į jį ar ne, mylime mes jį ar nekenčiame. Jis yra; ramus, milžiniškas, visada ten. Jeigu jūs nesuprantate jo, jis atrodo labai paslaptingas, ar ne taip? Jis visada juda ir niekada nesitraukia. Jis nekreipia dėmesio į nieką kitą, tik save. – Jis išėmė prietaisą iš skydo, tačiau toliau kalbėjo, niekur neskubėdamas.

- Dangus visada buvo, jis visada bus. Jis viską supranta teisingai, niekada neįsižeidžia ir nereikalauja, kad mes darytume kažką tam tikru būdu kažkokiu nustatytu laiku. Todėl jis yra ne toks jau blogas Dievo simbolis, ar ne taip?

Atrodė, jog jis kalba pats su savim, atjunginėdamas laidus, išiminėdamas prietaisą, - visa tai jis darė lėtai ir atsargiai.

- Tai gana blogas simbolis, - pasakiau aš, - juk Dievas reikalauja...

- Palaukite, - pasakė jis, ir man pasirodė, kad jis tuoj pradės juoktis, žvelgdamas į mane. – Dievas nereikalauja nieko, kol mes nieko neprašom. Tačiau kai tik mes norime gauti kažką iš jo, mes iš karto susiduriame su reikalavimais, teisingai? Taip ir su dangumi. Dangus nereikalauja iš mūsų nieko tol, kol mes nieko nenorime gauti iš jo, kol mes nesiekiame skrydžio. Po to iš karto atsiranda įvairūs reikalavimai mums ir dėsniai, kuriems mes turime paklusti.

- Kažkas pasakė, jog religija – tai tikro paieškos, ir tai neblogas apibrėžimas. Piloto religija – skrydis... skrydyje jis patiria dangaus tiesą. Todėl jis turi sekti jo įstatymais. Jūsų religijos įstatymai žinomi man, o mūsų religijos įstatymai vadinami „aerodinamika“. Pakluskite jiems, dirbkite su jais, ir jūs skrisite. Jeigu jūs nesekate jais, jokie žodžiai ir aukštos frazės nepakeis tikro skrydžio... jūs niekad neatitrūksite nuo žemės.

Čia aš sugavau jį.

- O kaip dėl tikėjimo, misteri Lakūne? Juk žmogus turi tikėti, kad...

- Užmirškite apie tai. Vienintelis dalykas, kurio reikia, - tai sekti įstatymais. Taip, žinoma, tam, kad pabandytum, man atrodo, reikalingas tikėjimas, tačiau tikėjimas – tai ne visai tinkamas žodis. Noras – tinka geriau. Žmogus turi norėti pažinti dangų, kad pasinaudotų aerodinamikos dėsniais ir įsitikintų, kad jie veikia. Tačiau galų gale viskas susiveda į tai kaip jis laikosi šių įstatymų, o ne tai ar tiki jis jais ar ne.

Egzistuoja, pavyzdžiui, toks dangaus įstatymas, kuris tvirtina, jog jei jūs judėsite šiuo aeroplanu prieš vėją keturiasdešimt penkių mylių per valandą greičiu, nuleidę uodegą žemyn propelerio aukščiu, tai jis pakils į orą. Jis pradės tolti nuo žemės ir artėti prie dangaus. Po to pradeda galioti kiti įstatymai, tačiau šis įstatymas – vos ne pats svarbiausias. Jums nereikia tikėti juo. Jums reikia tik pabandyti paspausti su aeroplanu iki keturiasdešimt penkių mylių per valandą greičio, ir tada jūs pats viskuo įsitikintumėte. Kai jūs tai padarysite daugybę kartų, jūs įsitikinsite, jog šis įstatymas visada veikia. Įstatymui visiškai ne galvoje, ar jūs tikite juo ar ne. Jis tiesiog veikia kiekviena kartą, ir taškas.

Tikėjimas niekur jūsų nenukels, tačiau jei jūs turite žinių, supratimą, jūs galite keliauti kur tik norite. Jeigu jūs nesuprantate įstatymo, tai anksčiau ar vėliau jūs pažeisite jį. Pažeisdamas aerodinamikos įstatymą, jūs greitai iškrisite iš dangaus, užtikrinu jus.

Jis išlindo iš po prietaisų skydo, šypsodamasis, lyg prisiminęs kokį nors konkretų atvejį. Tačiau jis nieko man apie jį nepasakė.

- Galima sakyti, jog piloto įstatymo pažeidimas prilygintinas tam, ką jūs vadinate nuodėme. Jūs galite netgi suformuluoti nuodėmės apibrėžimą taip: tai Dieviškojo įstatymo pažeidimas, ar kažkaip panašiai. Tačiau viskas, ką aš suprantu tame, ką jūs vadinate nuodėme, susiveda į tai, kad jūs neturite daryti kažko neapibrėžtai atstumiančio dėl ne visiškai aiškių jums priežasčių. Viskame, kas susiję su skrydžiu, nėra jokios nuodėmės. Čia pilotui negali kilti nesusipratimų.

Jeigu jūs pažeidžiate aerodinamikos įstatymus, jeigu jūs bandote nulaikyti sparno atakos kampą septyniasdešimties laipsnių kampu, kuris sustoja skrydyje prie penkiasdešimties laipsnių, jūs greitai pamesite iš akių Dievą gražiai krisdami žemyn, kaip ir bet koks kitas sunku daiktas. Jeigu jūs neatgailausite ir nesuderinsite savo judėjimo pagal aerodinamiką per tam tikrą neilgą laiko tarpą, jums teks bausmė – didžiulės aeroplano remonto sąskaitos pavidalu – prieš jums vėl pakylant į dangų. Skrydyje jaučiatės laisvai tik tuo atveju, jeigu paklūstate dangaus įstatymams. Jeigu jūs nenorite paklusti jiems, likusią gyvenimo dalį jums reiks praleisti prikaustytam prie žemės. Aeroplanų pilotams tai pragaras.

Taip vadinamoje šio žmogaus religijoje buvo tokios didelės skylės, kad pro jas galima buvo pervažiuoti sunkvežimiu.

- Viskas, ką jūs padarėte, - pasakiau aš, - tai pakeitėte krikščioniškus terminus savo pilotiniais žodžiais! Viskas, ką jūs padarėte...

- Visiškai teisingai. Dangus – ne pats tobuliausias simbolis, tačiau jį kur kas geriau suprasti, nei daugelį šiuolaikinių Biblijos interpretacijų. Kai pilotas praranda greitį viršutiniame mirties kilpos taške ir pradeda kristi, niekas nesako, kad tai atsitinka dangaus valia. Tame nėra nieko paslaptingo. Vaikinas atidžiai nesilaikė taisyklių, pagal kurias jis turėjo skristi, ir nebandė padidinti atakos kampo šio tipo lėktuvui. Štai kodėl jis pradėjo kristi. Jis nusižengė, galite pasakyti, tačiau mes nelaikome to bjauriu poelgiu, mes už tai nepradėsime mėtyti į jį akmenų. Šis incidentas kalba pats už save ir leidžia suprasti, kad jam dar yra ko pasimokytu skraidant danguje.

Krisdamas žemyn, šis pilotas negraso kumščiu dangui... jis nepatenkintas savimi, nepatenkintas tuo, kad nesilaikė taisyklių. Jis neprašo dangaus gailestingumo, neaukoja jam aukų, jis vėl pakyla į dangų ir ištaiso savo klaidą, šį kartą viską darydamas teisingai. Galimas dalykas, jam tereikia padidinti skrydžio greitį prieš mirties kilpos pradžią. Todėl jis gali atleisti sau šią nuodėmę tik tada, kai bus ištaisęs klaidą. Jo sprendimas ir yra tame, kad jis susigrąžino harmonijos su dangumi jausmą, o jo mirties kilpos tapo sėkmingos ir gražios. Štai ką pilotui reiškia rojus... tai harmonijos su dangumi pasiekimas, jo dėsnių žinojimas ir sekimas jais.

Jis paėmė kitą prietaisą nuo suolelio ir vėl nulindo į savo aeroplaną.

- Galima tęsti toliau tiek, kiek jums tik reikia, - pasakė jis. – Tas, kuris nežino dangaus įstatymų, palaikys stebuklu tai, kad didelis sunkus aeroplanas, lyg burtų lazdelės pamotas atsiplėšia nuo žemės, prie nieko nesikabindamas, išskyrus orą. Tačiau tai atrodo stebuklas tik tol, kol jūs nesužinote daugiau apie pasaulį. Pilotas nelaiko to stebuklu.

Lėktuvo su varikliu pilotas nesako: „O stebukle!“, kai mato kaip planeris be variklio kyla aukštyn. Jis žino, kad planeristas tikrai atidžiai išstudijavo dangų, ir dabar įgyvendina savo žinias gyvenime.

Galimas dalykas jūs nesutiksite su manimi, jei aš pasakysiu, kad mes negarbiname dangaus kaip kažko antgamtiško. Mums neatrodo, kad reikia statyti bažnyčias ar nešti jam aukas. Mes manome, kad mums reikia tik suprasti dangų, pažinti jo dėsnius, tų dėsnių įtaką mūsų gyvenimui. Tik taip mes galime pasiekti geresnę harmoniją su dangumi ir atrasti laisvę. Štai iš kur atsiranda džiaugsmas, kuris verčia vis naujus pilotus sėstis ant žemės ir kalbėti apie tai, kad jie buvo šalia Dievo.

Jis tvirtai prisuko laidus prie naujo prietaiso ir atidžiai patikrino jungties tvirtumą.

- Kai pradedantis pilotas eina pirmus žingsnius, bandydamas suprasti dangaus įstatymus, ir mato, jog jie veikia jo rankose, lygiai taip pat kaip ir kitų pilotų rankose, tai skrydis pradeda nešti jam džiaugsmą, ir jis, galimas dalykas, tikisi grįžti į aerouostą taip, kaip pamokslininkai norėtų kad parapijiečiai lauktų bažnyčios atidarymo. Kiekvieną dieną pilotas išmoksta ką nors naujo, kažką tokio, kas atneša jam džiaugsmą ir laisvę nuo prisirišimo prie žemės. Kitais žodžiais, pilotas, studijuojantis dangų, pažįsta realybę. Jis laimingas, ir kiekviena diena jam – šventė. Nejaugi ne taip turi jaustis parapijiečiai?

Pagaliau aš pričiupau jį.

- Reiškia, jūsų religija sako, jog jūsų pilotai nėra niekingi nuodėmininkai, kuriems greit prireiks kankintis pragare ir kepti amžinoje prakeikimo ugnyje?

Jis vėl nusišypsojo ta varančia įsiūtį šypsena, kuri man net nesuteikė malonumo manyti, jog jis manęs nekenčia.

- Ne, žinoma, jei jie sėkmingai gali užbaigti mirties kilpą...

Jis baigė darbą su aeroplanu ir išstūmė jį iš klėties į saulėkaitą. Debesų jau beveik neliko.

- Aš manau, kad jūs – pagonys. Kaip jums tai patinka, - paklausiau aš visu savo pykčiu, kuris tik buvo manyje. Aš vyliausi, kad žaibas tuoj pat nutrenks jį mirtinai, kad įrodyčiau jam koks neištaisomas pagonis jis iš tiesų yra.

- Štai ką aš jums pasakysiu, - atsakė jis. – Man reikia išbandyti kaip veikia šis prietaisas. Kodėl gi jums nepralėkus su manimi virš lauko, ir tada jūs pats galėsite padaryti išvadą apie tai, kas mes – pagonys ar Dievo sūnūs.

Aš iš karto supratau prie ko jis lenkia... jis nori išmesti mane už borto, kai mes būsime aukštai virš žemės, arba patekti į oro duobę ir iš neapykantos man žūti kartu su manimi.

- Ne, tik ne tai! Nereikia kelti manęs į dangų šiame grabe. Aš jums ne į porą, jūs tai žinote. Jūs – pagonis, ir amžinai degsite pragaro liepsnoje.

Jo žodžiai nuskambėjo taip, lyg jis būtų pasakęs juos sau, o ne man... taip tyliai, kad aš vos galėjau jį girdėti.

- Nedegsiu tol, kol paklusiu dangaus įstatymams, - pasakė jis.

Jis įlipo į savo mažą nutriušusį aeroplaną ir užvedė variklį.

- Jūs įsitikinęs, kad nepageidaujate prasinešti viršuje? - sušuko jis.

Aš nesuteikiau galimybės jam išgirsti mano atsakymą ir jis pakilo į orą pats.

Tad klausykitės manęs, jūs, skraidantys žmonės, kurie kalba apie savo dangaus žinojimą ir apie savo aerodinamikos dėsnius. Jeigu jūs sakote, kad dangus – tai Dievas, jūs piktžodžiaujate, šaukiatės prakeikimo, ir žaibas trenks į jus, ir visos kitos bėdos persekios jus už jūsų šventvagystes. Nusileiskite gi iš dangaus, atsipeikėkite ir niekada daugiau nereikalaukite, kad mes ateitume pas jus sekmadienį vidury dienos.

Sekmadienis – tai šventadienis. Neužmirškite apie tai.
Prikabinti failai
Ričardas Bachas „Dievobaimingo žmogaus laiškas“.docx
Ričardas Bachas „Dievobaimingo žmogaus laiškas“
(21.92 KiB) Atsisiųsta 249 kartus(ų)

Skelbti atsakymą