Re: Pajuokaukim
Parašytas: 29 Lie 2017, 06:37
Pakilęs parasparniu žmogus įdėmiai seka kiekvieną savo skrydžio sekundę; kabinasi į laiko atkarpėlę, atkirstą nuo praeities ir nuo ateities; jis išplėštas iš laiko tęstinumo; jis anapus laiko; kitaip tariant, apimtas ekstazės; apimtas tokios būsenos, jis visiškai pamiršta savo amžių, savo žmoną, vaikus, rūpesčius, todėl nieko nebijo, nes baimės šaltinis – ateityje, o atsikračiusiam ateities žmogui nėra ko bijoti.
Skrydis – ekstazės forma, technikos revoliucijos padovanota žmogui. Bėgikas – ne lakūnas, jis niekada negali atitrūkti nuo savo kūno, jis priverstas be perstojo galvoti apie savo nuospaudas ir nuovargį; bėgdamas junta savo svorį, metus, labiau nei visada suvokia save ir savo gyvenimo laiką. Viskas pasikeičia, kai skrydžio galią žmogus patiki mašinai: nuo tada jo kūnas lieka nuošalėj ir atsiduoda nekūniškam, nematerialiam, grynajam skrydžiui , skrydžiui savyje, skrydžiui -ekstazei.
Keistas derinys: beasmenės technikos šaltis ir ekstazės ugnis.
Skrydis – ekstazės forma, technikos revoliucijos padovanota žmogui. Bėgikas – ne lakūnas, jis niekada negali atitrūkti nuo savo kūno, jis priverstas be perstojo galvoti apie savo nuospaudas ir nuovargį; bėgdamas junta savo svorį, metus, labiau nei visada suvokia save ir savo gyvenimo laiką. Viskas pasikeičia, kai skrydžio galią žmogus patiki mašinai: nuo tada jo kūnas lieka nuošalėj ir atsiduoda nekūniškam, nematerialiam, grynajam skrydžiui , skrydžiui savyje, skrydžiui -ekstazei.
Keistas derinys: beasmenės technikos šaltis ir ekstazės ugnis.