Ai varom rašė:Šeštadienį kvepia sezono atidarymu
Kam -20 nebėda
Kadangi Aivaras kviečia šeštadienį atidaryti skraidymo sezoną ir panašu, kad norinčių skristi randasi, nežiūrint, kad lauke prognozuojama dvidešimties laipsnių temperatūra žemiau nulio (pagal Celsijaus skalę!!!), tai tiesiog jaučiu pareigą perspėti jaunąją skraidūnų kartą apie tykančius skrydyje pavojus ir pamokyti kaip teisingai ir saugiai reikia skristi su motorizuotu parasparniu, esant tokiai SUPER ŽEMAI temperatūrai.
Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad žmogus, skrendantis tokioje žemoje temperatūroje turi saugoti savo galūnes.... ir ne tik todėl, kad jos nesušaltų/neužšaltų, bet visų pirma rūpindamasis skrydžio SAUGUMU! NE, NE, aš kalbu ne apie vieną iš svarbiausių žmogaus galūnių – galvą. Kaip šaltyje saugoti šią galūnę, kalba visi televizijos kanalai: ištepkite odą žąsies taukais, užvyniokite šiltai, nelieskite atšalusio metalo liežuviu (PRIMENU dažniausiai paramotoro rėmai metaliniai) ir t.t. Visa tai mes jau šimtą kartų girdėjome ir tikrai visi ŽINOME, todėl ir čia neaptarinėsime. Skrydyje yra kur kas svarbesnė galūnė nei galva. NE, NE, ir vėl ne apie tą galūnę pagalvojote. Ta gal ir svarbesnė už galvą galūnė, bet skrydyje nėra svarbiausia. Jei „TA“ galūnė, apie kurią jūs pagalvojote užšals, tai visada namuose žmona ar draugė su džiaugsmu padės ją atšildyti (gal net ir neskubės jos atšildyti, nes sušalusi į ragą, ji gali būti dar naudingesnė...). Skrydžio saugumui papildomas vienas „ragas“ neturi didelės įtakos, todėl apie šios galūnės saugojimą šaltyje, nereikia kvaršinti sau galvos... Na nebent jei skrendate su dideliais ragais ir ant galvos, tai... gali trukdyti.
Bet grįžkime prie temos. Tai va, kalbu aš apie pagrindinę ir svarbiausią skrydyje galūnę – gazą laikančią RANKĄ!!! TAIP TAIP ją. Visi sutiksite, kad labai svarbu planuojant skrydį atkreipti dėmesį į nenumatytus ir naujokam dar nežinomus, bet tykojančius pavojus. O kaip tik toks pavojus ir gali tykoti už artimiausio kampo (nors skrendant tokiame aukštyje jie labai retai pasitaiko, bet Vidas suranda ir ten), jei neturi pakankamai patirties.
ĮSIVAIZDUOKITE situaciją: naujokas pakelia sparną, paspaudžia gazą, pradeda bėgti ir atsiplėšęs nuo žemės apsidžaiugia – „OI SKRENDU“. Kad laimė taip greitai nesibaigtų, laiko jis “įmynęs” tą gazą ir kyla vis aukščiau. Viskas super. Šiek tiek šaltukas kutena, bet džiaugsmas atitolina šalčio pojūtį. Taip besidžiaugdamas visai nepastebi kaip pralekia kokios keturiasdešimt devynios skrydžio minutės. NEPAMIRŠKITE, lauke, tai vis dar minus dvidešimt (Celsijaus). Pasižiūri naujokas žemyn, o žemė jau tolokai, maži žmogeliukai, net namai jau maži atrodo ir žemė jau maža... Gal laikas jau LEISTIS, pasibeldžia tuščioje galvoje mintis. Ir pradeda po trupūtį atleidinėti gazo rankeną. O gazas tai neatsileidžia, nes ranka tai jau seniai sušalusi į ledo gabalą, visai kaip tik ką iš parduotuvės šaldytuvo ištraukta ESKIMO ledų porcija. O gazas tai visas keturiasdešimt devynias minutes buvo “įmintas” ir variklis šniokščia “ant” maksimalių apsukų (PRIMINIMAS: maksimalių apsukų viršyti neleidžia paramotorų gamintojai)... Naujokas, kankinamas panikos minčių “KĄ DARYTI... KĄ DARYTI” vis kyla aukštyn. PALAUKITE, žinau, kad pulsite patarinėti naujokui ir priminti, kad yra gesinimo mygtukas... Bet nykštys, tai kaip ir visa ranka – ESKIMO ledų porcija. Nors imk ir čiulpk, kad sušiltų ir atitirptų. Bet čia gi neledai ir ne... Čiulpk, nečiulpęs – nepadės. Bet tiek tos, apie čiulpimą (ledų) ne šitoje serijoje. Taigi, kol jūs čia bandėte patarinėti, naujokas, bekamuojamas klausimų ir nerasdamas teisingų atsakymų, pakyla iki STRATOSFEROS ir įvyksta tai, ko jis tikrai neplanavo ir net nesapnavo..... Po kokių kelių parų Baltarusijos žiniasklaida išdidžiai praneša apie Minsko centre nusileidusį LITVANIJOS teroristą. O toliau visi ŽINOTE kaip būna: Lukashenka, tardymas, pliušiniai meškiukai ir t.t. Niekam gi nepaaiškinsi, kad skrydis buvo dėl techninių kliūčių nepilotuojamas, o pilotas – tai tik besmegenis.
Taigi, kad taip neatsitiktų, yra labai svarbu iš anksto gerai ir teisingai suplanuoti žiemos skrydį. Pavyzdžiui vienas iš variantų – prisipilti į kuro baką tik kokį vieną litrą kuro (šventės jau baigėsi ir ne apie TĄ litrą galvojate, aš apie benzino ir tepalo mišinį) ir pagal paramotorų gamintojų pateikiamas degalų suvartojimo instrukcijas nustatyti, kiek laiko bus kylama aukštyn, kad užšalus rankai, degalai pasibaigtų tinkamu laiku ir net, nespaudžiant gesinimo mygtuko, būtų nutūpta dar Lietuvoje. Čia aišku irgi gaunasi ekstremalu, nes kada baigsis degalai dar galima apskaičiuoti, bet kada užšals ranka, tai apskaičiuoti tikrai jau sudėtinga. BET NE BĖDA. Į pagalbą kaip visada mums gali ateiti eksperimentas. „KAIP?“ „KAS?“ – paklausite. Viskas labai paprasta... šaldytuvo kameroje yra kaip tik minusinė temperatūra visai artima rytojaus prognozuojamai minus dvidešimt. Ir gerai, kad Lietuvoje, šaldytuve, temperatūra irgi matuojama pagal Celsijaus skalę, tad nereikės nieko perskaičiuoti (dažniausiai perskaičiuojant ir susimaunama: pažiūrėkite, kaip mus apmovė perskaičiuojant litus į eurus...). TAI VA, susirandate CHRONOMETRĄ (kas nežino pasigooglinkite, tik nesupainiokite su monometru, aksiometru, pidarometru ir kitokiais pisometrais) ir kiši ranką, su kuria ruošiesi laikyti gazo rankeną, į šaldytuvo kamerą. Toliau paprasta - lauki ir stebi, nepamiršdamas nuosekliai užrašyti visų kūno parametrų, o svarbiausia nepražiopsoti jokių smulkmenų, jei kur nors kas nors panižo ar pakuteno. Ir dar ĮSPĖJU, nekreipkite jokio dėmesio į artimųjų nustebusius veidus, o juo labiau nepulkite atsakinėti į jų kvailus klausimus ir nieko neaiškinkite. Tiesiog sutaupysite savo laiką ir jų nervus. Kai tik ranka jau tikrai bus nebepajudinamai užšalusi (ESKIMO), tai užfiksuokite chronometro (ne pisometro) rodmenis. Užfiksuotas laikas, tai tas laikas, kuris turi būti perskaičiuotas į kuro kiekį, kuriam esant variklis dirbs, o po to pasibaigus degalam sustos. Tokiu būdu, be jokių nervų ir minčių apie STRATOSFERĄ ir BALTARUSIJĄ bus nuplaniruota į aero Lietuvoje (pageidautina Nemenčinės, nes ten geri žmonės gyvena ir visada džiaugiasi atskridėliais (nepainiokite su apskretėliais)).
Tiesa reikia nepamiršti skrydžio metu ir KOJŲ. Po pakilimo jas rekomenduojama laikyti atkištas į priekį. „O KAM?“ – paklausite. Nes, kai jos užšals (tas pats ESKIMO), tai leidžiantis bus sušalusios nejudamai ir gali visiškai nulūžti (prisimenate Terminatoriaus berods antroje dalyje buvo sudaužytas sušaldytas blogietis padarytas iš skysto metalo). Tai va, jei kojos bus atkištos į priekį, tai saugiai nusileisite ant subinės ir kojos liks sveikos ir visai nenulūžusios. „AHA... jei kojos bus pakeltos, tai liks kabėti galūnė, apie kurią čia sutarėme nesiplėsti ir palikti draugei, ir ji gali nulūžti“ –PASAKYSITE. TAIP ir būsite teisūs. ŽINOKITE, atsakymas daugiau nei paprastas – pakelkite ir JĄ. Taip išvengsite pavojaus leidžiantis nusilaužti. Bet visgi, jei visas galūnes išsaugosite, bet nusilaušite tik “TĄ VIENINTELĘ”, tai žinokite draugai visada padės ir jei reikės pavaduos jus, atstatant emigracijos padarinius Lietuvoje...
TAD SKRISKITE VYRAI tik su aukštai pakelta galva ir dar aukščiau pakeltomis kitomis galūnėmis ir tiesiai, ir tik pirmyn...., kad nereiktų jūsų pavaduoti
IKI SUSITIKIMO AERO bobis